Verslo ir architektūros straipsniai

Apie verslą, sostinės architektūrą ir kitus įdomius dalykus

Kelionės

Sakoma, jog be noragų nebus pyragų. Panašiai ir su kelionėmis: be kelionės nebus malonės. Iš tiesų, kelionės prideda labai daug malonumo „taškų“ gyvenime.

Kelionės į svečias šalis suteikia galimybę pažinti kitą kultūrą, atsipalaiduoti ir laikinai pamiršti savąjį kraštą. Tačiau malonu gali būti ir kelionės po savąjį kraštą metu.

Neretai planuojame keliones į svečias šalis, siekiame kuo daugiau apžiūrėti, aplankyti daugybę miestų, bet nepagalvojame, kad nesame buvę vos keliolika ar keliasdešimt kilometrų nuo namų nutolusiose vietovėse, į kurias, nors ir rečiau, bet traukai turistai. Retas iš mūsų gali pasigirti aplankęs daugiau nei pusę Lietuvos muziejų, kurių didžioji dalis be galo įdomūs ir tikrai verti dėmesio, sugaišto laiko ir išleistų pinigų.

Kelionės, kurių metu ne tik šildomi pilvai smėlėtuose paplūdimiuose, bet ir lankomi dėmesio verti objektai, suteikia malonumą ilgam laikui, o ne toms kelioms dienoms.

2016 metų rinkimų prognozė verslui

rinkimai 2016Jau praėjo ketvirtis metų ir ateina nauji seimo rinkimai. 2016 metų rinkimai turėtų būti mažiau įdomūs, nes dėl susidariusios tarptautinės politinės situacijos, visos partijos pradėjo giedoti ta pačia giesme. Vien ko vertas faktas, kad tokiu visuomenei opiu klausimu, kaip darbo kodeksas, visos partijos praktiškai vienbalsei pasisakė už jo priėmimą. Bet ar tikrai viskas atrodo taip miglota ir slogu? Na, jei iki šiol sėkmingai vystėte verslą, tuomet tikrai neturėtų kilti didelių problemų su ateinančiais seimo rinkimais, nes tikėtina, kad viskas išliks taip, kaip yra dabar.

Kodėl susiklostė tokia situacija, kodėl visos partijos (dar labiau) supanašėjo? Didžiausią įtaką šitam reikalui turėjo Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu. Tokiu būdu Rusija parodė, kad yra pasirengusi imtis karinių veiksmų prieš kaimynines šalis. Tokioje situacijoje, tarp politikų, valdančiųjų klasės ir įtakingiausių Lietuvos žmonių atsiranda noras išlaikyti situaciją tokią, kokia ji yra. Kitaip tariant, atsiranda noras neleisti vystytis jokiems veiksmams, kurie galėtų destabilizuoti padėti šalyje. Tokia suirutė galėtų pasitarnauti tik Rusijai ir tuomet velnias žino ko ji galėtų griebtis norėdama pasinaudoti tokia proga. Taip bent jau mano Lietuvos elitas. Bet tokia situacija yra nepavydėtina tiems, kurie nėra patenkinti savo finansine ar kitokia situacija šalyje. Tačiau net ir tokie žmonės (šiuo atveju, pavyzdžiui smulkusis verslas ar ūkininkai) neturėtų per daug skųstis, nes palaipsniui galima tikėtis tinkamų ir naudingų žingsnių ir šių grupių interestų gynimo linkme.

Taigi tikėtina, kad šioje šalyje vis labiau bus linkstama prie verslo padėties gerinimo, verslo vystymo sąlygų tobulinimo ir panašiai. Tai bus naudinga ne tik Lietuvos verslo kūrėjams, bet ir užsienio investuotojams.

Darbo kodekso įtaka verslui

Artėja šių metų rinkimai. Ko verslo žmonės gali iš jų tikėtis? Prieš pradėdami apžvelgti konkrečių partijų platformas ir panašius dalykus (ateityje), pakalbėkime apie bendras tendencijas, kurios tikriausiai tęsis nepriklausomai nuo išrinktos partijos ir partijų koalicijos seime.

Visai neseniai buvo priimtas gana griežtas Darbo Kodeksas (DK), o tiksliau – jo atnaujinimas. Nėra jokios abejonės, kad jis labai smarkiai kirto per dirbančiųjų teises ir prieš tai turėtas privilegijas: buvo sumažintos išeitinės išmokos, sutrumpintos atostogos ir taip toliau ir panašiai. Dirbantieji tikrai smarkiai nukentėjo, todėl nenuostabu, kad daug studentų ir jaunų žmonių kartu su darbo sąjungomis protestavo prieš šį darbo kodeksą. Net ir prezidentei vetavus dalį aršesnių ir skausmingesnių šio kodekso straipsnių, seimas vis tiek nebuvo linkęs leistis į kompromisus ir patvirtinti kokių nors išlygų.

Tuo tarpu verslai ir kapitalas trynė rankomis. Naujasis darbo kodeksas paprasčiausiai suteikė jiems pigesnės darbo jėgos ir lankstenes sąlygas darbuotojų samdyme. Jei iki šiol būdavo įvairiausių trukdžių darbdaviams atleisti darbuotojus be didelių kaštų (išeitinės, įstatymų ribojimas, profsąjungų įtaka…), tai dabar tą padaryti yra gerokai lengviau. Keletas ribojimų išliko, bet dauguma jų yra ženkliai švelnesni lyginant su prieš tai buvusiu kodeksu ir jo straipsniais.

Daug naudingesnis nei Lietuvos verslininkas, šis darbo kodeksas yra naudingas bandant pritraukti užsienio kapitalą. Šiuo kodeksu bandoma pademonstruoti užsienio investuotojams, kad Lietuva neva yra šiuolaikiška ir moderni, liberali valstybė, kuri dėl investuotojų teisių ir pasirengusi padaryti labai daug. Tikėtina, kad tokią poziciją sustiprintų ir po rinkimų prasidėjęs investicijų antplūdis. Tikimasi, kad būtent tokia veiksmų seka visuomenei bus pademonstruota, kad naujasis darbo kodeksas yra naudingas visiems ir ne tik verslui.

Turint omenyje geopolitinę situaciją ir tarptautinės ekonominės politikos tendencijas, mažai tikėtina, kad net ir priešingu atveju kažkas pasikeistų. O dar reikėtų turėti omenyje, kad praktiškai visos be išimties politinės partijos seime pritarė tokiai ekonominei politikai. Todėl nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų ir ateities veiksnių, naujasis darbo kodeksas turėtų padėti geresnį pagrindą verslo žmonės vystyti savo veiklą.

Kas yra verslo uostai?

Tokia sąvoka kaip “verslo uostas” gali pasirodyti labai keistai. Juk uostai būna tik prie vandens. Ar tai reiškia, kad verslo uostas yra kažkokia tai vandenų verslo sąjunga? Galbūt tai yra organizacija kovojanti už verslą? O gal apskritai į tai reikėtų žiūrėti tik metaforiškai ir negalvoti apie nieką konkretaus? Kitaip tariant, gal ši sąvoka parodo tik abstraktaus, modernaus meno sampratą Vilniaus kontekste. Deja, bet nė vienas iš šių atsakymų nėra teisingai, jei iš tikrųjų nors apie vieną pagalvojote.

Teisingas atsakymas yra toks, kad verslo uostas yra architektūros kūrinys. Bet apie viską pradėkime nuo pradžių ir mažais žingsniais judėkime link tikslo, kuris yra aiškumas.

Prieš daugelį metų, po to kai Lietuva atgavo savo nepriklausomybę, buvo sukurtos sąlygos užsienio kapitalui atvykti į mūsų šalį ir atlikti taip reikalingas investicijas. Vien pats užsienio investuotojų atėjimas jau buvo didelis laimėjimas, nes jie su savimi atsinešdavo ne tik pinigus, bet ir technologijas bei žinias, ko labai trūko dar sovietinėmis technologijomis besinaudojančiai mūsų šaliai. Kaip pavyzdį galima panaudoti užsienio investuotojus, nusipirkusius buvusį telekomą, o tiksliau didžiąją dalį jo akcijų. Jie ne tik suteikė finansinę paramą valstybei, įsigydami šimtamilijoninės vertės objektą, bet ir atnaujino telekomunikacines technologijas.

Panašiu principu suveikė ir architektūros industrija. Susidarius sąlygoms atvykti užsienio kapitalui, daugelis pamatė labai daug perspektyvų įsigyjant žemią pigiai (vakarietiškai standartais) ir ant jos statant įvairius pastatus. Tuomet juos parduodant ar nuomojant būtų gaunama apvali sumelė pelno. Tokį verslo modelį būtų galima plėsti neribotą laiką, ką daugelis nekilnojamojo turto kompanijų sėkmingai daro daugiau nei du dešimtmečius.

Vienas iš tokio kapitalo įplaukų rezultatas buvo verslo uostas, pastatytas Vilniuje, netoli Žaliojo tilto. Jis yra vadinamas taip dėl savo specifinės ir unikalios architektūros. Pastatai, o tiksliau – dangoraižiai, yra burių formos. Todėl šie pastatai ir yra vadinami “burėmis”. Dabar planuojamas projektas trečiosios burės statybai, kuri prisidės prie dabar stovinčių dviejų burių – didžiosios ir mažiosios.

Šios burės yra daugiau nei dvidešimties aukštų dangoraižiai, kuriuose yra įsikūrusios įvairūs verslo ofisai. Kai kuriais atvejais tai yra net centriniai ofisai.

Tai paaiškina, kodėl verslo uostas yra “uostas”, bet taip pat paaiškina kodėl verslo uostas yra “verslo”, o ne kitoks uostas. Paprasčiausiai šio uosto patalptos yra nuomojamos išimtinai verslo klientams.

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén