Verslo ir architektūros straipsniai

Apie verslą, sostinės architektūrą ir kitus įdomius dalykus

Author: admin

Iš ko gaminami vestuviniai žiedai?

vestuviniai ziedaiVestuviniai žiedai šiais laikais gaminami iš labai įvairių metalų – aukso, sidabro, platinos, volframo, nerūdijančio plieno, titano, kobalto chromo, paladžio. Tačiau kodėl mes apie juos turėtume galvoti ir kuo jie geresni už tradicinius auksinius žiedus? Ir ką mes turėtumė žinoti apie įvairius šiuos vestuvinių žiedų gamyboje naudojamus metalus? Vienus metalus galime laikyti tradiciniais, kitus – labai šiuolaikiškais ir moderniais.

Platina ankščiau, iki 20 amžiaus, buvo gana populiarus metalas papuošalų gamyboje, tačiau vėliau šio metalo ėmė stigti dėl jo plataus panaudojimo marinėje technikoje karo metais. Platina yra patvarus, kietas metalas.

Platinos atspalvis yra pilkas, todėl jį sunku atskirti nuo sidabro ar balto aukso. Šis metalas yra 30 kartų retesnis už auksą, todėl platina yra ir brangesnė – jos randama mažiau ir ją surasti ir išgauti reikia daugiau pastangų. Be to, platina yra sunkesnė už auksą.

Auksas yra vestuvinių žiedų standartas, jis laikomas šiltu metalu dėl savo geltono atspalvio. Auksas yra gana minkštas metalas, tačiau papuošalams jis maišomomas su kitais metalais ir gaminami įvairūs jo lydiniai – tai įtakoja tiek jo spalvą, tiek kietumą. Populiariausi aukso atspalviai – geltonas, rausvas, taip pat baltas, nors galima rasti ir dar įvairesnių aukso atspalvių.

Auksas yra gana minkštas metalas, todėl iš jo pagamintus žiedus galima lengviau pataisyti, pakeisti dydį, palyginti, papoliruoti.

Sidabras yra labai minkštas metalas, todėl grynas nėra dažnai naudojamas papuošalų gamyboje. Jis lengvai braižosi. Taip pat sidabras nėra brangus, o iš jo pagaminti žiedai panašios išvaizdos, kaip ir platinos ar balto aukso vestuvinių žiedų.

Sidabras juoduoja, todėl šio metalo papuošalus reikia specialiai prižiūrėti – laikyti specialiuose meišeliuose sausoje vėsioje vietoje, kad jie išlaikytų pradinę išvaizdą. Taip pat sidabriniai žiedai lengvai susibraižo, todėl jų iprastomis priemonėmis, pavyzdžiui servetėlėmis, valyti negalima.

Kobaltas yra pilkos, arba baltos spalvos, todėl panašus į sidabrą, platiną arba baltą auksą. Šis metalas anksčiau buvo naudojamas medicinos įrangos gamyboje, tačiau tampa populiarus ir gaminant vestuvinius žiedus. Viena iš priežasčių – jis yra tvirtas, apie keturis kartus tvirtesnis už platiną, todėl iš kobalto pagaminti žiedai nesibraižo, juos lengva prižiūrėti. Taip pat kobaltas yra gana sunkus metalas, todėl jis suteikia vestuviniams žiedams svorio, jei to norima. Be to, kobalto žiedus gana nesunkiai galima pataisyti, keisti dydį, ko negalima pasakyti apie kai kuriuose kitus metalus, naudojamus vestuviniams žiedams gaminti.

Titanas – hipoalergiškas metalas, jie nealergizuoja. Šis metalas yra vienas iš kiečiausių metalų, iš kurių gaminami vestuviniai žiedai, todėl tokių žiedų dydžio pakeisti negalima. Juos lengva prižiūrėti dėl tvirtumo – jie nesibraižo ir ilgą laiką išlieka puikios išvaizdos. Be to, dažnai titano vestuviniai žiedai paįvairinami įvairiais atspalviais, taip pat panaudojant kitus metalus ornamentams.

Nerūdijantis plienas – gana įprastas metalų lydinys mūsų visų buityje, nes šis metalas yra patvarus, nerūdyja, nesibraižo, taip pat jis yra pigus, kadangi šiam lydiniui naudojami metalai yra plačiai paplitę gamtoje. Nerūdijančio plieno vestuviniai žiedai yra gana modernios išvaizdos. Tačiau jie būna ne tik pilko atspalvio, jie taip pat būna paauksuojami, kad įgautų auko atspalvį – geltoną, rausvą, arba derinami keli atspalviai ornamentuose.

Volframas yra labai kietas lydinys, keturis kartus kietesnis, nei titanas, todėl iš jo pagaminti žiedai nesibraižo. Be to, gaminant vestuvinius žiedus iš volframo lydinio, žiedui galima suteikti gana aiškią, kampuotą formą, briaunas, kurios nesusidėvi, todėl žiedo išvaizda išlieka ilgą laiką nepakitusi. Žiedai ir volframo taip pat negali būti taisomi ir keičiamas jų dydis dėl šio metalo kietumo.

Pačiais tvirčiausiai pasaulyje vestuviniai žiedais laikomi žiedai, pagaminti iš Volframo karbido lydinio. Jei vertinsime pagal Moso kietumo skalę, tai auksui šioje skalėje skiriami 2 balai, titanui skiriami 6 balai, volframo karbido lydiniui skiriami 9 balai, o 10 balų skiriama deimantui. Taigi, iš Volframo karbido pagaminti žiedai niekada nesusibraižo ir išlaiko savo spindesį amžinai.

Visi šie metalai šiais laikais yra naudojami vestuvinių žiedų gamyboje ir jų galima įsigyti. Kiekvienas metalas turi savo privalumų, iš vienų metalų pagaminti žiedai turi išliekamąją vertę dėl metalo aukštos kainos, kiti yra ilgaamžiškesni ir reikalauja mažiau priežiūros, jų neįmanoma įbrėžti ar kitaip sugadinti.

Kelionės

Sakoma, jog be noragų nebus pyragų. Panašiai ir su kelionėmis: be kelionės nebus malonės. Iš tiesų, kelionės prideda labai daug malonumo „taškų“ gyvenime.

Kelionės į svečias šalis suteikia galimybę pažinti kitą kultūrą, atsipalaiduoti ir laikinai pamiršti savąjį kraštą. Tačiau malonu gali būti ir kelionės po savąjį kraštą metu.

Neretai planuojame keliones į svečias šalis, siekiame kuo daugiau apžiūrėti, aplankyti daugybę miestų, bet nepagalvojame, kad nesame buvę vos keliolika ar keliasdešimt kilometrų nuo namų nutolusiose vietovėse, į kurias, nors ir rečiau, bet traukai turistai. Retas iš mūsų gali pasigirti aplankęs daugiau nei pusę Lietuvos muziejų, kurių didžioji dalis be galo įdomūs ir tikrai verti dėmesio, sugaišto laiko ir išleistų pinigų.

Kelionės, kurių metu ne tik šildomi pilvai smėlėtuose paplūdimiuose, bet ir lankomi dėmesio verti objektai, suteikia malonumą ilgam laikui, o ne toms kelioms dienoms.

2016 metų rinkimų prognozė verslui

rinkimai 2016Jau praėjo ketvirtis metų ir ateina nauji seimo rinkimai. 2016 metų rinkimai turėtų būti mažiau įdomūs, nes dėl susidariusios tarptautinės politinės situacijos, visos partijos pradėjo giedoti ta pačia giesme. Vien ko vertas faktas, kad tokiu visuomenei opiu klausimu, kaip darbo kodeksas, visos partijos praktiškai vienbalsei pasisakė už jo priėmimą. Bet ar tikrai viskas atrodo taip miglota ir slogu? Na, jei iki šiol sėkmingai vystėte verslą, tuomet tikrai neturėtų kilti didelių problemų su ateinančiais seimo rinkimais, nes tikėtina, kad viskas išliks taip, kaip yra dabar.

Kodėl susiklostė tokia situacija, kodėl visos partijos (dar labiau) supanašėjo? Didžiausią įtaką šitam reikalui turėjo Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu. Tokiu būdu Rusija parodė, kad yra pasirengusi imtis karinių veiksmų prieš kaimynines šalis. Tokioje situacijoje, tarp politikų, valdančiųjų klasės ir įtakingiausių Lietuvos žmonių atsiranda noras išlaikyti situaciją tokią, kokia ji yra. Kitaip tariant, atsiranda noras neleisti vystytis jokiems veiksmams, kurie galėtų destabilizuoti padėti šalyje. Tokia suirutė galėtų pasitarnauti tik Rusijai ir tuomet velnias žino ko ji galėtų griebtis norėdama pasinaudoti tokia proga. Taip bent jau mano Lietuvos elitas. Bet tokia situacija yra nepavydėtina tiems, kurie nėra patenkinti savo finansine ar kitokia situacija šalyje. Tačiau net ir tokie žmonės (šiuo atveju, pavyzdžiui smulkusis verslas ar ūkininkai) neturėtų per daug skųstis, nes palaipsniui galima tikėtis tinkamų ir naudingų žingsnių ir šių grupių interestų gynimo linkme.

Taigi tikėtina, kad šioje šalyje vis labiau bus linkstama prie verslo padėties gerinimo, verslo vystymo sąlygų tobulinimo ir panašiai. Tai bus naudinga ne tik Lietuvos verslo kūrėjams, bet ir užsienio investuotojams.

Darbo kodekso įtaka verslui

Artėja šių metų rinkimai. Ko verslo žmonės gali iš jų tikėtis? Prieš pradėdami apžvelgti konkrečių partijų platformas ir panašius dalykus (ateityje), pakalbėkime apie bendras tendencijas, kurios tikriausiai tęsis nepriklausomai nuo išrinktos partijos ir partijų koalicijos seime.

Visai neseniai buvo priimtas gana griežtas Darbo Kodeksas (DK), o tiksliau – jo atnaujinimas. Nėra jokios abejonės, kad jis labai smarkiai kirto per dirbančiųjų teises ir prieš tai turėtas privilegijas: buvo sumažintos išeitinės išmokos, sutrumpintos atostogos ir taip toliau ir panašiai. Dirbantieji tikrai smarkiai nukentėjo, todėl nenuostabu, kad daug studentų ir jaunų žmonių kartu su darbo sąjungomis protestavo prieš šį darbo kodeksą. Net ir prezidentei vetavus dalį aršesnių ir skausmingesnių šio kodekso straipsnių, seimas vis tiek nebuvo linkęs leistis į kompromisus ir patvirtinti kokių nors išlygų.

Tuo tarpu verslai ir kapitalas trynė rankomis. Naujasis darbo kodeksas paprasčiausiai suteikė jiems pigesnės darbo jėgos ir lankstenes sąlygas darbuotojų samdyme. Jei iki šiol būdavo įvairiausių trukdžių darbdaviams atleisti darbuotojus be didelių kaštų (išeitinės, įstatymų ribojimas, profsąjungų įtaka…), tai dabar tą padaryti yra gerokai lengviau. Keletas ribojimų išliko, bet dauguma jų yra ženkliai švelnesni lyginant su prieš tai buvusiu kodeksu ir jo straipsniais.

Daug naudingesnis nei Lietuvos verslininkas, šis darbo kodeksas yra naudingas bandant pritraukti užsienio kapitalą. Šiuo kodeksu bandoma pademonstruoti užsienio investuotojams, kad Lietuva neva yra šiuolaikiška ir moderni, liberali valstybė, kuri dėl investuotojų teisių ir pasirengusi padaryti labai daug. Tikėtina, kad tokią poziciją sustiprintų ir po rinkimų prasidėjęs investicijų antplūdis. Tikimasi, kad būtent tokia veiksmų seka visuomenei bus pademonstruota, kad naujasis darbo kodeksas yra naudingas visiems ir ne tik verslui.

Turint omenyje geopolitinę situaciją ir tarptautinės ekonominės politikos tendencijas, mažai tikėtina, kad net ir priešingu atveju kažkas pasikeistų. O dar reikėtų turėti omenyje, kad praktiškai visos be išimties politinės partijos seime pritarė tokiai ekonominei politikai. Todėl nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų ir ateities veiksnių, naujasis darbo kodeksas turėtų padėti geresnį pagrindą verslo žmonės vystyti savo veiklą.

Kas yra verslo uostai?

Tokia sąvoka kaip “verslo uostas” gali pasirodyti labai keistai. Juk uostai būna tik prie vandens. Ar tai reiškia, kad verslo uostas yra kažkokia tai vandenų verslo sąjunga? Galbūt tai yra organizacija kovojanti už verslą? O gal apskritai į tai reikėtų žiūrėti tik metaforiškai ir negalvoti apie nieką konkretaus? Kitaip tariant, gal ši sąvoka parodo tik abstraktaus, modernaus meno sampratą Vilniaus kontekste. Deja, bet nė vienas iš šių atsakymų nėra teisingai, jei iš tikrųjų nors apie vieną pagalvojote.

Teisingas atsakymas yra toks, kad verslo uostas yra architektūros kūrinys. Bet apie viską pradėkime nuo pradžių ir mažais žingsniais judėkime link tikslo, kuris yra aiškumas.

Prieš daugelį metų, po to kai Lietuva atgavo savo nepriklausomybę, buvo sukurtos sąlygos užsienio kapitalui atvykti į mūsų šalį ir atlikti taip reikalingas investicijas. Vien pats užsienio investuotojų atėjimas jau buvo didelis laimėjimas, nes jie su savimi atsinešdavo ne tik pinigus, bet ir technologijas bei žinias, ko labai trūko dar sovietinėmis technologijomis besinaudojančiai mūsų šaliai. Kaip pavyzdį galima panaudoti užsienio investuotojus, nusipirkusius buvusį telekomą, o tiksliau didžiąją dalį jo akcijų. Jie ne tik suteikė finansinę paramą valstybei, įsigydami šimtamilijoninės vertės objektą, bet ir atnaujino telekomunikacines technologijas.

Panašiu principu suveikė ir architektūros industrija. Susidarius sąlygoms atvykti užsienio kapitalui, daugelis pamatė labai daug perspektyvų įsigyjant žemią pigiai (vakarietiškai standartais) ir ant jos statant įvairius pastatus. Tuomet juos parduodant ar nuomojant būtų gaunama apvali sumelė pelno. Tokį verslo modelį būtų galima plėsti neribotą laiką, ką daugelis nekilnojamojo turto kompanijų sėkmingai daro daugiau nei du dešimtmečius.

Vienas iš tokio kapitalo įplaukų rezultatas buvo verslo uostas, pastatytas Vilniuje, netoli Žaliojo tilto. Jis yra vadinamas taip dėl savo specifinės ir unikalios architektūros. Pastatai, o tiksliau – dangoraižiai, yra burių formos. Todėl šie pastatai ir yra vadinami “burėmis”. Dabar planuojamas projektas trečiosios burės statybai, kuri prisidės prie dabar stovinčių dviejų burių – didžiosios ir mažiosios.

Šios burės yra daugiau nei dvidešimties aukštų dangoraižiai, kuriuose yra įsikūrusios įvairūs verslo ofisai. Kai kuriais atvejais tai yra net centriniai ofisai.

Tai paaiškina, kodėl verslo uostas yra “uostas”, bet taip pat paaiškina kodėl verslo uostas yra “verslo”, o ne kitoks uostas. Paprasčiausiai šio uosto patalptos yra nuomojamos išimtinai verslo klientams.

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén